- velėtuvė
- velė́tuvė sf. (1) GK1934,87, NdŽ, LKAI77(Žml, Pšš, Lnkv), velėtuvė̃ (3a) KŽ 1. toks indas skalbti: Velėtuvės būna medinės arba cinkuotos skardos rš. Skalbinius reikia trinti tarp rankų, bet ne į velėtuvės dugną rš. 2. Rtr, BŽ42 kultuvė: Velė́tuvė būna ar iš liepos – čiagi nesvarbu medis Žml. 3. Kos61 vieta, kur velėjama, skalbiama: Subėgo žmonės ir ažudrėbė vilką pas velė́tuvę Arm.
Dictionary of the Lithuanian Language.